Atsiliepimai
Atsiliepimai
Dėkojame iš širdies
Aš esu be galo dėkinga ir
laiminga atradusi Birutę! Šiluma, gėris, paprastumas, juokas ir griežtumas per Meilę! Dukrytė Andželika buvo 2018, 2019, 2020 metais Žiedų/Amatų pamainoje. Pirmas kartas be tėvų ir jokio kontakto savaitę laiko! Aš jau trečią dieną pradėjau jaudintis ar čia viskas ok, kaip čia ta mano dukrytė? Supratau, jog visas jaudulys buvo tik mano!!! Andželika buvo gan rami ir tyli mergaite, tikrai paklusni. Turėjo reikalų su savęs išsireiškimu, parodymu. Po stovyklos spirgėdama tarškėjo non stop! Kaip faina, kaip gera ir "Prašau, prašau mamyte, kitais metais vėl!!!" Pajutau islaisvėjimą, savarankiškumą, geresnę koncentraciją, atsivėrusį humoro jausmą!
Dėkoju nuoširdžiai Birutei ir visam komandos būriui!!!
★★★★★ 5/5
Aistė, stovyklautojos mama
Gervių lizdas - lyg tokia antra realybė, kur kartais galima pabėgti, sutikti giminingų sielų ir įkvėpti kiek kitokio oro. Na, vis dėlto, juk ne veltui gervių lizdu vadinas, ne kasdien žmogus pabuvosi lizde. Manau, kiekvienam ši vieta kitokia, nes veiklos taikomos pagal dalyvius, tačiau man tai atsipalaidavimo, teigiamų emocijų ir sielos džiaugsmo kampelis.
★★★★★ 5/5
Orinta, stovyklautoja
Kai kas nors prašo įsivaizduoti savo mėgstamiausią vietą, tai dažniausiai įsivaizduoju Gervių lizdą. Jeigu nuoširdžiai, net nežinau, kodėl nuvažiavus ten jaučiuosi taip gerai. Na, tikriausiai dėl žmonių, kurie tą vietą supa... Aš asmeniškai esu buvus Draugų (ne kartą) ir Žiedų pamainoje kaip dalyvė ir jau kaip vadovė. Tikrai labai rekomenduoju, jeigu norite susirasti naujų draugų, tikrai gerai praleisti laiką ar išmokti naujų rankdarbių, kurių dar nesate darę.
★★★★★ 5/5
Karolina, buvusi stovyklautoja, vadovė
Labai džiaugiamės atradę Gervių Lizdą 🥰 iš išorės rodos kaip ir daug kur, tačiau tik pravėrus duris ir įėjus pamatai, pajunti, išgirsti, suvoki, kokia tai nuostabi erdvė ir kokią dovaną gauni pabūti kartu su fantastiškais žmonėmis 🥰🌞
Skaitydama kasdienos postą apie dar vieną praėjusią dieną, tarsi panirau į Vyšnaičių diena... aplinkui zuja mašinos, miesto šurmulys, kolegų klegesiai, bet negirdi nieko, nematai nieko aplinku, kai pasineri į užburiantį tekstą, į įtraukiančias nuotraukas, mintimis nusikeli į Vyšnaičių sodą ir šypsena veide nedingsta, kai matai tiek nuostabių vyšnaičių... kai matai ir jauti laimę savo vyšnaitėje 🍒🥰
Ačiū, kad esate 🍒
Indrė Vanagienė, stovyklautojos mama
★★★★★ 5/5
Ši stovykla ypatinga tuo, kad tai buvo pirmas kartas devynmetei ir jos mamai be jokio kontakto ir žinių. Na neskaičiuojant, kad sekiau foto. O bet tačiau, žinant, kad esu itin jautri man kiekviena foto su liūdnesne mina, ar iš vis nebuvimas nuotraukose tikrai kainavo daug: jaudulio ir nerimo. Tačiau, mano irgi itin jautri dukra išgyveno. Išgyveno daug: naujas draugystes, o ir nepriėmimą į drauges, ugdėsi pasitikėjimą, ir, kaip pati sakė: aš dabar žinau, kad nesu vieniša, tuo pačiu pasimatė didelė baimė erkėms, kas kartais trukdė dalyvauti veiklose, išgyveno savaitę beveik be cukraus ir be telefono, ir šiandien sakė aš dabar mažiau naudosiu, nes visai normaliai ir be. Dar išgyveno didelį ir labai svarbų pirmą kartą tik mergaičių rate.
★★★★★ 5/5
Justė Teresaitė Navalinskė, stovyklautojos mama
Tavo atsiliepimas
Pasidalink savo patirtimi, ji gali įkvėpti nuotykiams vasarai